Formos viršus

Formos apačia

1.Pradinis ugdymas

            1. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

            2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

            3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos  režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą ugdymo programą.

            4. Tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, pradinis ugdymas pradedamas teikti vienais metais anksčiau.

            5. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

2. Pagrindinis ugdymas

            1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

            2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.

            3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu,  Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

            4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.

Gimnazija išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

3.Vidurinis ugdymas

            1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.

            2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.

            3. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai. Jos  įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

            4. Vidurinis išsilavinimas  įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir  mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.

 

4. Neformalusis vaikų švietimas

            Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais;

            Neformaliojo švietimo veiklai gimnazijoje  įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgus  į mokinių poreikius einamiesiems mokslo metams. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

            Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje  įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

            Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus  į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus.

            Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičių gimnazija nustato pagal turimų mokymo lėšų dydį.

            Neformaliojo švietimo  grupės minimalus mokinių skaičius - 8 mokiniai.

5. Švietimo pagalba mokiniui

            Pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo  įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), kitais įstatymais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir Tvarka.

            Pagalba teikiama, kai ją skiria mokyklos vaiko gerovės komisija ar pedagoginė psichologinė tarnyba, tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.

6. Specialioji ir specialioji pedagoginė pagalba

            Logopedo, specialiojo pedagogo veiklos tikslas – didinti specialiųjų poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą.

            • Pagalba teikiama, kai ją skiria gimnazijos vaiko gerovės komisijos teikimu gimnazijos direktorius ar pedagoginė psichologinė tarnyba, tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.

            • Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos sprendimu skiriama specialioji pedagoginė pagalba ir numatomas jos  intensyvumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama pamokų arba ne pamokų metu.

            • Specialusis ugdymas gali būti nuolatinis ar laikinas.

            • Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) Švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus gimnazijos direktoriui prašymą raštu. Prašymas turi būti pateikiamas iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos. Gimnazijos direktorius raštu apie tai informuoja pedagoginę psichologinę tarnybą.

            • Logopedas, specialusis pedagogas dirba pagal gimnazijos vadovo patvirtintą tvarkaraštį savo kabinete. Kai kuriais atvejais specialioji pedagoginė pagalba gali būti teikiama ir klasėje, kurioje mokosi vaikas.

            • Pagrindinė logopedo, specialiojo pedagogo darbo forma yra pratybos: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai).

            • Gimnazijos logopedas dirba su mokiniais, turinčiais kalbos ar kalbėjimo sutrikimų.

            • Gimnazijos specialusis pedagogas dirba su mokiniais, turinčiais įvairių mokymosi sunkumų ar negalių. Padeda mokiniams  įsisavinti ugdymo turinį  ir lavina jų neišlavėjusias ar sutrikusias funkcijas.

Vyresnioji logopedė Rasa Embrasienė


7. Socialinė pedagoginė pagalba

            Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą gimnazijoje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti gimnazijos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į gimnazija ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti ugdymo įstaigą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.

            Gimnazija, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.

            Socialinę pagalbą gimnazijos bendruomenei teikia psicholo asistentė Violeta Stonytė.

8. Sveikatos priežiūra gimnazijoje

            Sveikatos priežiūros gimnazijoje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

            Pagrindiniai sveikatos priežiūros gimnazijoje uždaviniai - kurti sveiką aplinką gimnazijoje, ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius, numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią, suteikti pirmąją pagalbą pavojingu būklių, traumų, nelaimingų  atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais.

            Pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos kryptys - sveikatinimo veiklos metodinė pagalba gimnazijos bendruomenės nariams, dalyvavimas formuojant mokymosi aplinką ir sąlygas, nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktais, pirminė lėtinių  neinfekcinių ligų prevencija ir šių ligų prevencija ir kontrolė, priemonių stabdančių epidemijos kilimą organizavimas.

            Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vilija Fedenko.

 9.Mokinių pavėžėjimas

            Gimnazija, bendradarbiaudama su tėvais (globėjais, rūpintojais), vadovaudamasi savivaldybės Tarybos nustatyta tvarka, organizuoja mokinių pavėžėjimą. Mokiniai yra vežami UAB Kretingos autobusų parko transportu. Mokiniams, kurie į gimnaziją važinėja UAB Kretingos autobusų parko autobusais, išduodami mokinio pažymėjimai.

            Gimnazijos automobiliu mokiniai vežami į renginius, varžybas, olimpiadas, už kurą mokant iš gimnazijos lėšų. Su mokiniais vykstantis mokytojas parengia vykimo dokumentus pagal gimnazijoje patvirtintą tvarką.

10.Mokinių maitinimas

            Maitinimo paslaugas gimnazijoje organizuoja VŠĮ „Kretingos maistas”. Mokiniams teikiamas nemokamas maitinimas.

            Lankytojai už maitinimą moka pagal VŠĮ „Kretingos maistas” nustatytus įkainius.

            Maitinimas vyksta gimnazijos valgykloje nuo 8 iki 14 valandos, darbo dienomis.